- žegčiojimas
- žegčiójimas sm. (1) KŽ, žégčiojimas (1) KII364; D.Pošk → žegčioti: O žegčiójimą kaip gydė, a žinai: reik dideliai žmogų nustebinti, tuokart i prapula žegčiójimas End. Pasiutęs žegčiójimas, neužsičiaupu DūnŽ. Kas par žegčiójimas, užgerk [v]andens Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
